##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Egidijus Nedzinskas Antanas Janušauskas

Abstract

Šiame straipsnyje pateikto tyrimo tikslas – nustatyti mykolo romerio universiteto kauno policijos fakulteto studentų pasirengimą profesinei karjerai ir jos perspektyvą.

Panaudoję specialią studentų apklausos anketą analizavome Mykolo Romerio universiteto Kauno policijos fakulteto studentų pažangumą, jų požiūrį į studijų tvarką, studijų metu jiems skirtas nuobaudas ir tolesnę profesinę perspektyvą. Siekiant išryškinti profesinę karjerą įtakojančius faktorius, nustatėme studentų temperamentą, charakterio akcentuacijas, jų tėvų išsilavinimą bei jų ryšį su tarnyba vidaus reikalų sistemoje.

Tyrime dalyvavo 1276 studentai – 559 merginos ir 717 vaikinų, t. y. 98,3 proc. visų 1999-2003 mokslo metais įstojusių į Kauno policijos fakultetą studentų.
Mūsų tyrimo duomenimis, 20,5 proc. merginų ir 13,9 proc. vaikinų (p<0,001), baigusių I-mą studijų etapą Kauno policijos fakultete, tęsė mokslus Mykolo Romerio universiteto fakultetuose; 29,1 proc. merginų ir 56,7 proc. vaikinų (p<0,001) - įsidarbino teritoriniuose policijos padaliniuose; 48,1 proc. merginų ir 25,2 proc. vaikinų (p<0,001), baigusių I-mą studijų etapą, neįsidarbino vidaus reikalų sistemoje, arba pasirinko kitą specialybę. 

Statistikos duomenimis, per studijų laikotarpį merginoms skirta nuobaudų perpus mažiau, negu vaikinams (atitinkamai 5,2 proc. ir 9,9 proc., p<0,05), merginos stropiau mokėsi (jų pažangumas, lyginant su vaikinų pažangumu įvertinti atitinkamai 7,63 ir 7,51 balais, p>0,05).

Aukštojo mokslo labiau siekė merginos, kilusios iš šeimų, kuriuose bent vienas iš tėvų turi aukštąjį išsilavinimą, lyginant su merginomis, kurių tėvai neturi aukštojo išsilavinimo (atitinkamai 24,3 proc. ir 9,3 proc., p<0,001). Manome, kad motyvaciją siekti karjeros merginoms sustiprino ir šeimos nariai arba artimi giminės, dirbantis vidaus reikalų sistemoje, kadangi net 42,9 proc. merginų tęsiančių studijas artimieji dirba šioje sistemoje (merginų, neturinčių artimųjų vidaus reikalų sistemoje tik 23,6 proc. tęsė studijas, p<0,001). Taip pat nustatėme tendencijas, kad aukštojo išsilavinimo (karjeros) labiau siekia merginos sangvinikės, merginos, kurios subjektyviai save vertina “kaip esančios nervingos” ir merginos, kurioms nenustatytos charakterio akcentuacijos.

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Section
Articles