##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Laima Ruibytė

Abstract

Šiame darbe nagrinėjami Lietuvos policijos pareigūnų požiūrio į smurtą prieš moteris šeimoje ir pagalbą smurtą patiriančiai moteriai ypatumai. Darbe siekiama nustatyti pareigūnų nuostata į smurtą prieš moteris šeimoje; palyginti skirtingos lyties pareigūnų požiūrį į smurtą šeimoje; apibrėžti psichologines priežastis, galinčias trukdyti pareigūnams tinkamai atlikti savo pareigas smurtautojų šeimoje atžvilgiu.

Tyrime dalyvavo 212 MRU Kauno policijos fakulteto neakivaizdinio skyriaus studentų, dirbančių policijos pareigūnų, iš jų - 95 moterys ir 117 vyrų. Buvo naudota autorių sudaryta 12 klausimų anketa, siekianti išsiaiškinti respondentų įvairaus laipsnio smurtinių veiksmų prieš moterį vertinimą, supratimą apie smurto priežastis, pareigūnų veiksmus smurtinio konflikto šeimoje metu, požiūrį į pagalbą smurtą patyrusiai moteriai.

Rezultatų analizė parodė, kad hipotezė apie galimas psichologines kliūtis, kurios pasireiškia kaip ne visai tinkama pareigūnų nuostata smurto prieš moteris šeimoje atžvilgiu, pasitvirtino. Tiesa, ši išvada galioja tik apklaustųjų vyrų atžvilgiu. Vyrai pareigūnai nepakankamai įvertina nusikaltimo sunkumą, daugiau atsakomybės už smurtą priskiria moteriai, išreiškia didesnį nenorą kištis į smurtinį konfliktą, galvodami, kad tai privatus, šeimyninis reikalas, o taip pat vengia pradėti ikiteisminį tyrimą, nes netiki jo sėkme, daugiausiai kaip priežastį nurodydami nukentėjusios neryžtingumą.

Lyginant vyrų ir moterų nuostatą į nagrinėjamą reiškinį galima teigti, kad moterų nuostata yra neigiamesnė, o vyrų pakankamai prieštaringa – į kai kuriuos aspektus ambivalentiška, pvz, moters vaidmenį smurto kilime, smurto šeimoje pavojingumą ir kt.

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Section
Articles