REGRESO IR SUBROGACIJOS ATRIBOJIMAS DRAUDIMO TEISINIUOSE SANTYKIUOSE

Abstract

Straipsnyje analizuojama teoriniu ir praktiniu požiūriu aktuali subrogacijos atskyrimo nuo regreso draudimo teisiniuose santykiuose problema. Siekiant atskleisti subrogacijos ir regreso teisinį santykį, pirmiausia straipsnyje atliekama terminų „subrogacija“ ir „regresas“ lingvistinė bei teisinė analizė, kurios dėka įvertinami šių dviejų institutų skirtumai. Pagrindinis dėmesys yra skiriamas regreso ir subrogacijos skirtumų nustatymui ir analizei, kuri atliekama pasitelkus teisės teoriją bei remiantis šiuo metu Lietuvoje veikiančiais teisės aktais ir aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Autorės siekia atriboti subrogaciją nuo regreso, todėl, kad šiai dienai šiuos du institutus taikyti praktikoje padeda Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, o ne painus teisinis reglamentavimas. Draudikams šis momentas yra ypač aktualus, nes priklausomai nuo to ar draudikas įgyja regreso teisę ar jam reikalavimo teisė pereina subrogacijos būdu, priklauso įstatyme nustatytų terminų skaičiavimas teisei pareikšti atgręžtinį reikalavimą bei šalių santykiams taikytina teisė. Pažymėtina ir tai, kad nuo draudiko galimybės tinkamai įgyvendinti regreso ar subrogacijos teisę, gali priklausyti ne tik atitinkamų draudžiamųjų rizikų perėmimas iš draudėjo, bet tai gali įtakoti ir draudiko operatyvumą priimant sprendimus dėl draudimo išmokos, o draudėją kuo operatyviau informuoti draudiką apie draudžiamąjį įvykį.