##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Žaneta Navickienė

Abstract

Straipsnyje išryškinant vertybių integralumą, analizuojamas pagarbos žmogui, kaip vieno svarbiausių Lietuvos teisėjų profesinės etikos principų, turinys, ir šio principo realizavimo praktikoje vektoriai. Profesinės etikos nuostatų realizavimas praktikoje – neatsiejama bendros teisėjo veiklos dalis, teisėjo profesijos įvaizdžio stiprinimo grandis, leidžianti visuomenei įvertinti ne tik kiekybinius teismų veiklos rezultatus, bet ir kokybinius faktorius – asmens lūkesčius, ginant savo teises.

Straipsnio tikslas – analizuojant Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendimus, išnagrinėti pagarbos žmogui principo turinį ir apibrėžti pagrindinius jo realizavimo vektorius praktikoje. Straipsnį sudaro dvi dalys. Pirmojoje dalyje analizuojama pagarbos žmogui principo esmė ir turinys. Antrojoje dalyje per Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendimų prizmę, analizuojama, kaip šis principas realizuojamas praktikoje. Pagarbos žmogui principo turinio aiškinimas saistomas teisėjo santykiu su kitais asmenimis. Pagarba kitam žmogui integraliai pasireiškia per tokias vertybes kaip pavyzdingumas, dėmesingumas, taktiškumas, sąžiningumas, padorumas. Tyrimo rezultatai parodė, jog nustatinėjant, kaip laikomasi pagarbos žmogui principo įgyvendinimo, dažnai kompleksiškai vertinamos tiek vidinės teisėjo nuostatos, tiek išoriniai veiksmai. Pastebima, jog neretai teisėjo elgesys vertintinas per proceso dalyvių kaip stebėtojų prizmę. Todėl itin pabrėžtinas teisėjo asmenybės parametrų vaidmuo – emocinio intelekto ir etikos reikalavimo teisėjo kalbai ir kultūrai svarba.

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Section
Articles