##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Rolandas Nagrockas

Abstract

Krizių ir ekstremalių situacijų valdymą reglamentuojančiuose tiesės aktuose yra
apibrėžtos ne tik valstybės ir savivaldybių institucijų, specialiųjų tarnybų, ūkio subjektų, bet ir gyventojų civilinės saugos teisės ir pareigos. Senovėje tūkstančiai žmonių žūdavo mūšiuose, vėliau karuose. Mūsų dienomis su žūtimi mums asocijuojasi teroro aktai, masinės riaušės ir kitos, dėl žmonių kaltės kylančios nelaimės. Dabar tokias nelaimes mes vadiname ekstremaliomis situacijomis, o
priemones ir veiksmus apsisaugoti joms įvykus, civiline sauga. Civilinė sauga – veikla, apimanti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir gyventojų pasirengimą ekstremalioms situacijoms, veiksmus joms gresiant ar susidarius, ekstremalių situacijų likvidavimą ir jų padarinių šalinimą. Pirmojoje straipsnio dalyje analizuojamos gyventojų civilinės saugos teisės ir pareigos. Antrojoje dalyje vertinami gyventojų civilinės saugos mokymo trūkumai Lietuvoje. Trečiojoje dalyje tiriamas realus gyventojų pasirengimas ekstremaliai situacijai. Naudojant anketavimo metodą, buvo apklausta 230 gyventojų, kurių amžius nuo 16 iki 70 metų. Tarp dalyvavusių apklausoje buvo 114 vyrų ir 116 moterų.

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Section
Articles