##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Gediminas Žukauskas Robertas Veršinskas Kristina Račiukaitytė

Abstract

Žmogų ilgam iš pusiausvyros išmušantys faktoriai ne taip jau retai sutinkami, o įvairių autorių duomenimis net iki 20 – 30% žmonių vos ne kasdien patiria neigiamas emocijas, kurios per ilgą laiką suluošina psichiką. Dažnai krizes gali sukelti konfliktai namuose, mokymo įstaigose, darbe. Daug žmonių į darbą ar į mokyklą eina kaip į katorgą, pastovi baimė prarasti darbą taip pat neigiamai veikia sveikatą. Bedarbių nusikalstamumas, lyginant su dirbančiųjų, viršija keletą kartų. Įtampą darbe didina dažnos atestacijos, kurios turėtų skatinti kelti kvalifikaciją, tačiau dažni patikrinimai ir atleidimai iš darbo sukelia tik nereikalingą įtampą ir sumaištį. Žmogus trečdalį savo gyvenimo miega, o pusę – dirba: nervinga darbo išraiška – neramus, nekokybiškas miegas – blogai darbe – blogai ir patale... Atsikeli nepailsėjęs – darbe žlugęs. Ir taip kasdieną. Išeities reikia ieškoti ne tabletėse. Taip kuriamas fonas agresijai.

Šiame darbe apžvelgti įvairių agresijos rūšių – negatyvizmo, įtarumo, apmaudo, autoagresijos ir kt. apibrėžimai, aptartos jų galimos atsiradimo priežastys, siekiant suvokti šio fundamentalaus psichofiziologijos fenomeno struktūrą.

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Section
Articles