##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Ramunė Jakštienė Audrius Zykevičius Zykevičius

Abstract

Įgyvendinant konstitucinį teisingumo principą, Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. numatyta galimybė organui (pareigūnui), nagrinėjančiam administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgiant į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Švelnesnės nei numatyta sankcijoje nuobaudos skyrimo aplinkybės, jos taikymo procesinės taisyklės apibrėžiamos ne tik kodekso normomis, bet ir suformuota teismų praktika. Sprendimai dėl švelnesnės nei numatyta sankcijoje administracinės nuobaudos skyrimo yra sietini tik su tam tikrais ypatingais atvejais, kompleksu išskirtinių faktinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę. Lemiamą reikšmę turi tokių aplinkybių turinys, jų išskirtinis pobūdis, nuobaudos atitikimas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Apžvelgti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai rodo jo nuoseklų suformuotos ATPK 301 str. 1 d. taikymo praktikos laikymąsi. Išvadoms dėl apygardos teismų sprendimų reikėtų didesnės apimties analizės, tačiau galima daryti išvadą, kad iš esmės remiamasi suformuota praktika.

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Section
Articles