##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Milana Striuogienė

Abstract

Straipsnyje pristatomos galimybės įgyti praktinių darbo įgūdžių nesudarius darbo sutarties. Pirmoje dalyje pateikiama darbo be sutarties, kaip nelegalaus darbo, samprata. Antroje dalyje įvardijamos galimybės dirbti nesudarius darbo sutarties, trečioje - išryškinami galimybių dirbti nesudarius darbo sutarties lyginamieji aspektai. Esamas teisinis reguliavimas įpareigoja darbo santykius legalizuoti rašytine darbo sutartimi. Neįforminus darbo santykių sutartimi, dirbamas darbas yra nelegalus. Visgi norminiai teisės aktai suteikia keletą galimybių įgyti praktinių įgūdžių, nors ir nesudarius darbo sutarties, o tai reiškia už tai negaunant darbo užmokesčio. Galima teigti, kad egzistuoja keturi būdai taip dirbti: (1) Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas numato galimybę sudaryti trišalę praktinio mokymo sutartį; (2) galima įgyti patirties atliekant savanorišką veiklą civilinės teisinės sutarties pagrindu pagal Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymą; (3) nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. yra galimybė sudaryti dvišalę įgūdžių įgijimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymą; (4) nuo 2015 m. sausio 1 d. pagal pastarąjį įstatymą suteikta teisė sudaryti ir savanoriškos praktikos sutartis. Darbo be sutarties lyginamieji aspektai pagal galimus santykių subjektus, jų įsipareigojimų ir veiklos apribojimų apibūdinimą leidžia išskirti analizuojamų galimybių ypatumus.

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Section
Articles