Abstract
Vykstant visuotinam kompiuterizacijos bumui, skaitmeninė technika skverbiasi ne tik į strategines gyvenimo sritis kaip, pavyzdžiui, karinę pramonę ir valdymą, kosmosą, bet ir į telefoninių ryšių aptarnavimo sritį ar net namų šeimininkės virtuvę. Kitą vertus, kasmet vis daugėja kibernetinių atakų prieš valstybines ir privačias institucijas elektroninio ryšio tinkluose, siekiant išgauti informaciją apie naujausias technologijas karinėje srityje, pramoninius išradimus ir pan. Tai akivaizdžiai parodo užsienio šalių ir Lietuvos statistiniai duomenys apie incidentus susijusius su informacijos perdavimo tinklų pažeidimais, kibernetinių atakų skaičiai prieš atskirų valstybių institucijų tinklapius. Tai rodo naujos grėsmės formavimąsi, kuri daugelio mokslininkų ir praktikų įvardijama įvairiais terminais: „kibernetiniai nusikaltimai“, „elektroniniai nusikaltimai“, „kompiuteriniai nusikaltimai“, „virtualūs nusikaltimai“. Šis pateiktas pavyzdys atskleidė dar vieną sritį, kur technologinis perversmas, prasidėjęs XX a. paskutiniame dešimtmetyje, atnešė tam tikros painiavos. Tai – terminų vartojimas netinkama prasme informacinių technologijų srityje, kur vienas ir tas pats reiškinys, procesas ar materialus objektas įvardijami skirtingais žodžiais kas sukelia painiavą, nesusikalbėjimą tarp praktikų, akademinio pasaulio atstovų kai kalba pakrypsta prie nusikalstamų veikų elektroninių duomenų ir informacinės sistemos saugumui tyrimo. Taigi svarbus faktorius šios rūšies nusikalstamų veikų tyrime yra tinkamas terminologijos vartojimas, įvardijant tam tikrus socialinės tikrovės reiškinius, įvairiausios paskirties įrangą tinkamais terminais. Tai sąlygojo šio mokslinio tyrimo tikslą – išanalizuoti įvairių terminų vartojimą apibūdinant atskirus procesus, objektus informacinių technologijų srityje. Autoriaus išanalizuoti ir pateikiami terminai informacinių technologijų srityje adresuoti informacinių technologijų vartotojams, ypač tyrėjams tiriantiems nusikalstamas veikas turėtų įnešti tam tikro aiškumo ir išvengti dviprasmybių kai vienas ir tas pats reiškinys įvardijamas skirtingu pavadinimu, sukelia nesusikalbėjimą, nesusipratimus pareigūnų tiriančių ir nagrinėjančių nusikalstamas veikas, kitų proceso dalyvių, visuomenės.
