plugins.themes.bootstrap3.article.main678f7b8d57e0d

Pranas Aleknavičius

Santrauka

Kaimiškųjų teritorijų tvarkymas reguliuojamas teisės aktais ir teritorijų planavimo dokumentais. Straipsnyje analizuojamo procesai, kurių metu formuojamos ūkių žemės valdos ir kinta žemės ūkio naudmenų bei miškų plotai. Žemės reformos laikotarpiu svarbia priemone ūkių žemės valdų padidinimui yra ūkių veiklai reikalingos žemės pirkimas iš valstybės ir privačių asmenų. Straipsnyje pateikiamos Vakarų Europos valstybių teisės aktų, reglamentuojančių žemės ūkio paskirties žemės perleidimą, nuostatos. Lietuvos Respublikoje perspektyvių ūkių žemės valdų formavimas yra viešasis interesas, atitinkantis konstitucinius reikalavimui racionaliam žemės išteklių naudojimui. Pateikiami siūlymai tobulinti įstatymus taip, kad šią žemę įsigytų tik žemės ūkio veiklos subjektai. Be to, ūkių žemės valdos turi būti kompaktiškos, sudarant sąlygas efektyviai ūkininkauti. Siekiant racionaliai naudoti žemės ūkio naudmenas ir miškus, straipsnyje nagrinėjamos šių gamtos išteklių išsaugojimo problemos. Nustatyta, kad per 1990–2012 m. laikotarpį naudojamų žemės ūkio naudmenų plotas Lietuvoj sumažėjo 21,6 proc., o miškų plotas padidėjo 8,3 proc. Pateikiami siūlymai, kaip stabilizuoti žemės ūkio naudmenų ploto mažėjimą. Rekomenduojama, kad santykis tarp žemės ūkio naudmenų ir miškų būtų nustatomas rengiant kompleksinius teritorijų planavimo dokumentus. Leidimai paversti žemės ūkio naudmenas ir miškus kitomis naudmenomis turėtų būti išduodami tik vadovaujantis šiais planavimo dokumentais. Be to, įstatymai turi griežčiau riboti žemės ūkio naudmenų panaudojimą užstatymui ir kitiems ne žemės ūkio tikslams. Žemės ūkio naudmenų teisinė apsauga turi būti analogiška miško žemės apsaugai.

plugins.themes.bootstrap3.article.details678f7b8d5b80b

Skyrius
Mokslo straipsnis