Nevyriausybinis aplinkosauginis sertifikavimas: savanoriškų standartų diegimas įmonėse, jų laikymasis ir poveikis
plugins.themes.bootstrap3.article.main678f78b6b9cff
Santrauka
Didelis skaičius savanoriškų aplinkosaugos standartų buvo suskurti paskutiniais dešimtmečiais. Tai standartai, padedantys gaminti prekes arba teikti paslaugas aplinkai palankesniu būdu, palyginus su kitais tos pačios rūšies produktais arba paslaugomis. Šių standartų fenomenas yra tai, jog dauguma jų yra sukurta nevyriausybinių organizacijų. Vadinasi, šie standartai buvo sukurti nevyriausybinių organizacijų arba privataus sektoriaus – tiekėjų, gamintojų, prekybininkų ar jų asociacijų – nepriklausomai nuo vyriausybinių institucijų. Šis straipsnis pristato empirinio tyrimo rezultatus, kuris siekė atsakyti į kelis klausimus: kodėl įmonės įsidiegia šiuos nevyriausybinius standartus ir pagal juos sertifikuoja savo veiklą, kas padeda įmonėms laikytis standarto nustatytų taisyklių ir koks jų poveikis?
Tam, kad atsakyti į iškeltus klausimus, buvo pasirinktas kiekybinis tyrimo metodas. Empiriniai duomenys surinkti anketiniu būdu 2012 m. liepos-rugsėjo mėn. Respondentai (N=90) buvo įmonės, kurios turi įsidiegę minėto tipo standartus savo veikloje: miškininkystei ir medžio apdirbimui, žuvininkystei ir žuvies perdirbimui, tekstilės gamybai. Pasirinkti standartai yra nevyriausybiniai, tarptautiniai, populiarūs visame pasaulyje ir veikiantys pagal panašius principus, kas leidžia daryti generalizuotas išvadas apie juos visus. Beto, šie nevyriausybiniai standartai yra vieni populiariaurių Lietuvoje iš visų tarptautinių nevyriausybinių standartų.
Tyrimas atskleidė, jog dauguma įmonių įsidiegė standartus visai neseniai ir tai rodo, jog tokio pobūdžio sertifikavimas yra pakankamai naujas Lietuvoje. Kaip bebūtų, didžioji dauguma įmonių standartus diegėsi tik dėl išorinių priežasčių – klientų ar užsakovų poreikio (o ne, tarkim, dėl įmonės vidinės politikos).
Standartų poveikis įmonių veiklai buvo matuojamas, lyginant standarto diegimosi priežastis (lūkesčiai) ir standarto padarytą pokytį įmonei po įsidiegimo (pasitenkinimas). Nors pagrindinis standarto įsidiegimo faktorius buvo klientų poreikis (vadinasi, įmonės tikėjosi patenkinti klientų poreikį), po sertifikavimo ir darbo pagal standartą įmonės labiausiai džiaugėsi galimybe patekti į sertifikuotą rinką arba neprarasti esamos rinkos dalies.
Tam, kad atsakyti į iškeltus klausimus, buvo pasirinktas kiekybinis tyrimo metodas. Empiriniai duomenys surinkti anketiniu būdu 2012 m. liepos-rugsėjo mėn. Respondentai (N=90) buvo įmonės, kurios turi įsidiegę minėto tipo standartus savo veikloje: miškininkystei ir medžio apdirbimui, žuvininkystei ir žuvies perdirbimui, tekstilės gamybai. Pasirinkti standartai yra nevyriausybiniai, tarptautiniai, populiarūs visame pasaulyje ir veikiantys pagal panašius principus, kas leidžia daryti generalizuotas išvadas apie juos visus. Beto, šie nevyriausybiniai standartai yra vieni populiariaurių Lietuvoje iš visų tarptautinių nevyriausybinių standartų.
Tyrimas atskleidė, jog dauguma įmonių įsidiegė standartus visai neseniai ir tai rodo, jog tokio pobūdžio sertifikavimas yra pakankamai naujas Lietuvoje. Kaip bebūtų, didžioji dauguma įmonių standartus diegėsi tik dėl išorinių priežasčių – klientų ar užsakovų poreikio (o ne, tarkim, dėl įmonės vidinės politikos).
Standartų poveikis įmonių veiklai buvo matuojamas, lyginant standarto diegimosi priežastis (lūkesčiai) ir standarto padarytą pokytį įmonei po įsidiegimo (pasitenkinimas). Nors pagrindinis standarto įsidiegimo faktorius buvo klientų poreikis (vadinasi, įmonės tikėjosi patenkinti klientų poreikį), po sertifikavimo ir darbo pagal standartą įmonės labiausiai džiaugėsi galimybe patekti į sertifikuotą rinką arba neprarasti esamos rinkos dalies.
plugins.themes.bootstrap3.article.details678f78b6bdc3f
Skyrius
Mokslo straipsnis
Authors contributing to Jurisprudence agree to publish their articles under a Creative Commons Attribution 3.0 Unported (CC BY 3.0) Licence, allowing third parties to share their work (copy, distribute, transmit) and to adapt it, under the condition that the authors are given credit, and that in the event of reuse or distribution, the terms of this licence are made clear.
Authors retain copyright of their work, with first publication rights granted to the Association for Learning Technology.
Please see Copyright and Licence Agreement for further details.
Authors retain copyright of their work, with first publication rights granted to the Association for Learning Technology.
Please see Copyright and Licence Agreement for further details.
