plugins.themes.bootstrap3.article.main678f78b6b9cff

Ieva Misiūnė

Santrauka

Didelis skaičius savanoriškų aplinkosaugos standartų buvo suskurti paskutiniais dešimtmečiais. Tai standartai, padedantys gaminti prekes arba teikti paslaugas aplinkai palankesniu būdu, palyginus su kitais tos pačios rūšies produktais arba paslaugomis. Šių standartų fenomenas yra tai, jog dauguma jų yra sukurta nevyriausybinių organizacijų. Vadinasi, šie standartai buvo sukurti nevyriausybinių organizacijų arba privataus sektoriaus – tiekėjų, gamintojų, prekybininkų ar jų asociacijų – nepriklausomai nuo vyriausybinių institucijų. Šis straipsnis pristato empirinio tyrimo rezultatus, kuris siekė atsakyti į kelis klausimus: kodėl įmonės įsidiegia šiuos nevyriausybinius standartus ir pagal juos sertifikuoja savo veiklą, kas padeda įmonėms laikytis standarto nustatytų taisyklių ir koks jų poveikis?
Tam, kad atsakyti į iškeltus klausimus, buvo pasirinktas kiekybinis tyrimo metodas. Empiriniai duomenys surinkti anketiniu būdu 2012 m. liepos-rugsėjo mėn. Respondentai (N=90) buvo įmonės, kurios turi įsidiegę minėto tipo standartus savo veikloje: miškininkystei ir medžio apdirbimui, žuvininkystei ir žuvies perdirbimui, tekstilės gamybai. Pasirinkti standartai yra nevyriausybiniai, tarptautiniai, populiarūs visame pasaulyje ir veikiantys pagal panašius principus, kas leidžia daryti generalizuotas išvadas apie juos visus. Beto, šie nevyriausybiniai standartai yra vieni populiariaurių Lietuvoje iš visų tarptautinių nevyriausybinių standartų.
Tyrimas atskleidė, jog dauguma įmonių įsidiegė standartus visai neseniai ir tai rodo, jog tokio pobūdžio sertifikavimas yra pakankamai naujas Lietuvoje. Kaip bebūtų, didžioji dauguma įmonių standartus diegėsi tik dėl išorinių priežasčių – klientų ar užsakovų poreikio (o ne, tarkim, dėl įmonės vidinės politikos).
Standartų poveikis įmonių veiklai buvo matuojamas, lyginant standarto diegimosi priežastis (lūkesčiai) ir standarto padarytą pokytį įmonei po įsidiegimo (pasitenkinimas). Nors pagrindinis standarto įsidiegimo faktorius buvo klientų poreikis (vadinasi, įmonės tikėjosi patenkinti klientų poreikį), po sertifikavimo ir darbo pagal standartą įmonės labiausiai džiaugėsi galimybe patekti į sertifikuotą rinką arba neprarasti esamos rinkos dalies.

plugins.themes.bootstrap3.article.details678f78b6bdc3f

Skyrius
Mokslo straipsnis