plugins.themes.bootstrap3.article.main67bb90cbe7558

Imantas Lazdinis Aušra Šaltenytė

Santrauka

Biologinė įvairovė gyvybės palaikymui Žemėje yra nepaprastai svarbi, todėl jos išsaugojimui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Bet kuri veikla ir jos įgyvendinimas bei kontrolė labai priklauso nuo trijų pagrindinių faktorių: visų pirma turi būti parengta ir patvirtinta teisinė bazė, po to reikalingos šią bazę įgyvendinančios institucijos su aiškiai nustatytomis kompetencijomis, ir galų gale turi būti šio įgyvendinimo kontrolę vykdančios institucijos.
Yra nemažai praktinių biologinės įvairovės apsaugos būdų, ir vienas iš jų yra saugomų ekosistemų steigimas. Tarptautiniu mastu yra susitarta, kad saugomos teritorijos yra steigiamos siekiant išsaugoti rūšis bei ekosistemas. Tačiau nors Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga (IUCN) yra nustačiusi šešias saugomų teritorijų kategorijas, kai kurios šalys, jų tarpe ir Lietuva, naudoja savo nacionalinį saugomų teritorijų skirstymą kategorijomis. Dėl tokio skirtingo saugomų teritorijų klasifikavimo neretai kyla nesutarimų tarp skirtingų šalių mokslininkų bei aplinkosaugos specialistų ir visuomenės.
Šiame straipsnyje nagrinėjama biologinės įvairovės apsaugą reglamentuojanti tarptautinė teisinė bazė, nacionalinių teisės aktų atitikimas tarptautiniams teisės aktams. Atlikus šių teisės aktų lyginamąją analizę, daroma išvada, kad nacionaliniuose teisės aktuose taikomas saugomų teritorijų skirstymas kategorijomis yra per daug sudėtingas bei neretai sukelia įvairių skirtingų interpretacijų, todėl siūloma jį peržiūrėti ir supaprastinti.

plugins.themes.bootstrap3.article.details67bb90cbeaef6

Skyrius
Mokslo straipsnis