Biologinės įvairovės apsaugos reglamentavimas: tarptautiniai ir nacionaliniai teisės aktai
plugins.themes.bootstrap3.article.main67bb90cbe7558
Santrauka
Biologinė įvairovė gyvybės palaikymui Žemėje yra nepaprastai svarbi, todėl jos išsaugojimui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Bet kuri veikla ir jos įgyvendinimas bei kontrolė labai priklauso nuo trijų pagrindinių faktorių: visų pirma turi būti parengta ir patvirtinta teisinė bazė, po to reikalingos šią bazę įgyvendinančios institucijos su aiškiai nustatytomis kompetencijomis, ir galų gale turi būti šio įgyvendinimo kontrolę vykdančios institucijos.
Yra nemažai praktinių biologinės įvairovės apsaugos būdų, ir vienas iš jų yra saugomų ekosistemų steigimas. Tarptautiniu mastu yra susitarta, kad saugomos teritorijos yra steigiamos siekiant išsaugoti rūšis bei ekosistemas. Tačiau nors Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga (IUCN) yra nustačiusi šešias saugomų teritorijų kategorijas, kai kurios šalys, jų tarpe ir Lietuva, naudoja savo nacionalinį saugomų teritorijų skirstymą kategorijomis. Dėl tokio skirtingo saugomų teritorijų klasifikavimo neretai kyla nesutarimų tarp skirtingų šalių mokslininkų bei aplinkosaugos specialistų ir visuomenės.
Šiame straipsnyje nagrinėjama biologinės įvairovės apsaugą reglamentuojanti tarptautinė teisinė bazė, nacionalinių teisės aktų atitikimas tarptautiniams teisės aktams. Atlikus šių teisės aktų lyginamąją analizę, daroma išvada, kad nacionaliniuose teisės aktuose taikomas saugomų teritorijų skirstymas kategorijomis yra per daug sudėtingas bei neretai sukelia įvairių skirtingų interpretacijų, todėl siūloma jį peržiūrėti ir supaprastinti.
Yra nemažai praktinių biologinės įvairovės apsaugos būdų, ir vienas iš jų yra saugomų ekosistemų steigimas. Tarptautiniu mastu yra susitarta, kad saugomos teritorijos yra steigiamos siekiant išsaugoti rūšis bei ekosistemas. Tačiau nors Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga (IUCN) yra nustačiusi šešias saugomų teritorijų kategorijas, kai kurios šalys, jų tarpe ir Lietuva, naudoja savo nacionalinį saugomų teritorijų skirstymą kategorijomis. Dėl tokio skirtingo saugomų teritorijų klasifikavimo neretai kyla nesutarimų tarp skirtingų šalių mokslininkų bei aplinkosaugos specialistų ir visuomenės.
Šiame straipsnyje nagrinėjama biologinės įvairovės apsaugą reglamentuojanti tarptautinė teisinė bazė, nacionalinių teisės aktų atitikimas tarptautiniams teisės aktams. Atlikus šių teisės aktų lyginamąją analizę, daroma išvada, kad nacionaliniuose teisės aktuose taikomas saugomų teritorijų skirstymas kategorijomis yra per daug sudėtingas bei neretai sukelia įvairių skirtingų interpretacijų, todėl siūloma jį peržiūrėti ir supaprastinti.
plugins.themes.bootstrap3.article.details67bb90cbeaef6
Skyrius
Mokslo straipsnis
Authors contributing to Jurisprudence agree to publish their articles under a Creative Commons Attribution 3.0 Unported (CC BY 3.0) Licence, allowing third parties to share their work (copy, distribute, transmit) and to adapt it, under the condition that the authors are given credit, and that in the event of reuse or distribution, the terms of this licence are made clear.
Authors retain copyright of their work, with first publication rights granted to the Association for Learning Technology.
Please see Copyright and Licence Agreement for further details.
Authors retain copyright of their work, with first publication rights granted to the Association for Learning Technology.
Please see Copyright and Licence Agreement for further details.
