Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 179 straipsnyje numatyta nusikalstamą veiką ir civilinį teisės pažeidimą skirianti riba

Santrauka

Straipsnyje analizuojama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 179 straipsnyje, sudėtis bei sudėties požymių ir civilinio teisės pažeidimo santykis. Didžiausias dėmesys skiriamas objektyviesiems nusikalstamos veikos sudėties požymiams: dalykui, veikai, padarytai žalai. Autorius baudžiamąją atsakomybę pagal BK 179 straipsnį grindžia baudžiamosios teisės teorija: ultima ratio principu ir vienu iš nusikalstamos veikos požymių – pavojingumu. Straipsnyje apibendrinama išnagrinėta teismų praktika baudžiamosiose ir civilinėse bylose, kuriose asmenys buvo traukiami skirtingų rūšių atsakomybėn dėl panašių teisės pažeidimų – neteisėto prisijungimo ir elektros energijos, šilumos, vandens, dujų ar kitų ekonominę vertę turinčių dalykų naudojimo. Atlikus teorinę ir teismų praktikos analizę, daroma išvada, kad norint pritaikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 179 straipsnį, turėtų būti nustatomi papildomi kriterijai, sustiprinantys argumentus taikant baudžiamąją atsakomybę, – apgaulės požymis ar kreditoriaus teisinės padėties apsunkinimo kriterijus.