Dispozityvumo įgyvendinimas Lietuvos darbo teisėje

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjamas darbdavio ir darbuotojo susitarimas kaip dispozityvus darbo santykių reglamentavimo būdas, siekiant išsiaiškinti, kiek laisvai darbo sutarties šalys savo susitarimu gali prisiimti įsipareigojimus, kaip teisės aktai reguliuoja susitarimų dėl papildomų darbdavio ir darbuotojo įsipareigojimų sudarymą. Diskutuojama, jog nebūtina visus darbo procese atsirandančius santykius stengtis reguliuoti valstybės leidžiamais norminiais teisės aktais, siūloma papildomas darbo sutarties sąlygas palikti šalių dispozicijai ar socialinių partnerių dialogui. Taip pat aptariamos dabar praktikoje egzistuojančios ir Darbo kodekse nereglamentuojamos darbo sutarčių sąlygos, apžvelgiama su tuo susijusi Lietuvos teismų praktika.