Tiesos nustatymo problema šiuolaikiniame civiliniame procese

Santrauka

Šiame straipsnyje nagrinėjama tiesos nustatymo šiuolaikiniame civiliniame procese problema. Analizuojama civilinio proceso teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pateikiama tiesos sampratų (materialioji, objektyvioji, formalioji) įvairovė, bandant atsakyti į klausimą, ar suteikimas tiesai turinio, kuris būtų „pritemtas“ prie vienokios ar kitokios civilinio proceso modelio koncepcijos, neiškreipia pačios tiesos esmės ir yra pateisinamas? Straipsnyje, įvertinus dispozityvumo, rungimosi, operatyvumo principus bei įrodymų pakankamumo taisyklės turinį, bandoma atsakyti į klausimą, kokią įtaką šie principai turi tiesos nustatymui ir ar bandymas bet kokia kaina pateisinti tikslą – nustatyti byloje tiesą – suderinamas su proceso operatyvumo, rungimosi, dispozityvumo principais? Straipsnyje taip pat nagrinėjama įrodymų pakankamumo taisyklės, paremtos tikimybių pusiausvyros principu, problema bei jos įtaka tiesos nustatymui. Autorius straipsnyje prieina prie išvados, kad norint užtikrinti tinkamą rungimosi, dispozityvumo, operatyvumo principų įgyvendinimą ir kartu pasiekti tikslą – nustatyti byloje tiesą, tai yra tarpusavyje nesuderinami siekiai, kad ir kaip norėtųsi rasti jų pusiausvyrą.