Terapinė jurisprudencija ir šiuolaikinės teisės humanizacijos problema

Santrauka

Terapinė jurisprudencija (TJ) – tai tarpdisciplininė mokslo šaka, kurios pagrindinis tikslas yra išaiškinti ir sumažinti teisės bei jos taikymo psichotraumuojantį poveikį teisinių procesų dalyviams. TJ pretenduoja į tai, kad iš esmės pakeistų šiuolaikinės teisės pobūdį - iš teisės, tradiciškai  šaltos, formalistinės, negailestingos, abejingos joje dalyvaujančių žmonių išgyvenimams sukurtų naują – humanišką, „žmogišku veidu“, proceso dalyviais besirūpinančią teisę. Per du jos egzistavimo dešimtmečius TJ sulaukė didelio dėmesio ir padarė ženklų poveikį pažangiausių šalių teisėdarai ir teisės taikymui. Nekelia abejonių, kad jos idėjos netrukus įžengs ir į Lietuvą. Straipsnyje pasiūlyta dviejų TJ taikymo krypčių koncepcija, kuri suskirsto visus TJ taikymo teisėje atvejus į dvi grupes, priklausomai nuo teisės ir TJ tikslų santykio konkrečiu atveju. Pirmajai grupei priskiriami atvejai, kai teisės ir TJ tikslai sutampa, antrajai – kai jie prieštarauja.