Kaimo teritorinės savivaldos seniūnų dalyvavimas mokyklų tinklo pertvarkos politikoje: tikslai, veiklos, sprendimų priėmimas

Santrauka

Straipsnyje analizuojami kaimo teritorinės savivaldos seniūnų dalyvavimo mokyklų tinklo pertvarkos politikoje tikslai, veiklos, sprendimų priėmimo procesai (darbas grupėse, informacijos sisteminimas ir analizė, mokinių poreikių tenkinimo lygio nustatymas, informacijos sklaida kaimo bendruomenėje). Remiantis LR Švietimo ir Mokslo Ministerijos dokumentais, reglamentuojančiais mokyklų tinklo pertvarkos procesą, pagrindžiamas kaimo seniūnų, kaip dalyvaujančiųjų politikoje funkcijos, kompetentingumas priimant sprendimus pasirengiamajame mokyklų tinklo pertvarkos procese. Atlikto kokybinio tyrimo pagrindu, formuluojamos išvados apie kaimo seniūnų, kaip tiesioginių politikos dalyvių, sprendžiamųjų funkcijų menkinimą, nes jiems deleguojamas tik aukštesnio lygio institucijų (Švietimo ir Mokslo Ministerijos, rajono Tarybų Švietimo skyrių) priimtų nutarimų vykdymas. Tai iškraipo kaimo bendruomenės vaidmenį mokyklų tinklo pertvarkos politikoje, nes seniūnų aktyvi veikla leistų jiems atstovauti bendruomenės interesus. Pasirengiamajame mokyklų tinklo pertvarkos etape pagrindiniu tikslu buvo – kaimo mokyklų uždarymas dėl mažo mokinių skaičiaus ir mokinių nukreipimas mokytis į pertvarkytas mokyklas, kurios kartais yra gana nutolusios nuo mokinių gyvenamosios vietos. Šioje situacijoje tampa svarbus ir kitas seniūnų vaidmuo, o būtent –  mokinių pavėžėjimo organizavimas. Tačiau ir šiuose procesuose seniūnai nėra pagrindiniais sprendėjais, nes transportas (geltonieji autobusiukai) priklauso konkrečioms mokykloms, todėl seniūnams skiriamos ir tarpininkavimo funkcijos.