Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties nuostatų taikymas teismų praktikoje

Santrauka

Straipsnyje analizuojamos apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties instituto nuostatų taikymo teismų praktikoje problemos. Šio instituto svarbą bei aktualumą rodo tai, kad paskutiniu metu Lietuvos Respublikos Seime buvo svarstomos net trys baudžiamojo įstatymo pataisos dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo taikymo sąlygų, kol galiausiai 2010 m. birželio 15 d. įstatymu buvo priimta nauja Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis) redakcija. Tačiau daugiausia problemų tiek teismams, tiek proceso dalyviams, o ypač kaltinamajam ir nukentėjusiajam, kyla dėl baudžiamojo proceso įstatymo spragų. Taip pat straipsnyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad bylos nutraukimas bet kurioje baudžiamojo proceso stadijoje neišnagrinėjus jos iš esmės pažeidžia nukentėjusiojo ir kaltininko teises, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Be to, straipsnyje keliama problema, koks procesinis dokumentas turėtų būti priimtas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir nustačius apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo sąlygas, nes Baudžiamojo proceso kodeksas to nereglamentuoja, ieškoma paralelių su nuosprendžiu, kuriuo atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės nutraukiama byla (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Kita ne mažiau aktuali problema, iškylanti teismams taikant apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties institutą, yra civilinio ieškinio išsprendimas. Autorė siūlo, kaip galėtų būti tobulinamas baudžiamojo proceso įstatymas, kad būtų išspręstos minėtos procesinės problemos.