plugins.themes.bootstrap3.article.main66850c39416d9

Dalia Vitkauskaitė-Meurice

Santrauka

Straipsnio autorė pasitelkdama lyginamąją universaliosios ir regioninės žmogaus teisių sistemų analizę siekia įvertinti Žmogaus teisių komiteto ir Europos Žmogaus Teisių Teismo prieinamumą individams, teikiantiems individualias peticijas, ir tarptautinio žmogaus teisių proceso efektyvumą. Straipsnyje remiamasi moksline ir normine literatūra bei trijų nevyriausybinių organizacijų – Pasaulinės organizacijos prieš kankinimą, Tarptautinės gynybos centro, Žmogaus teisių stebėjimo instituto – teisininkų, atstovaujančių nukentėjusiesiems tarptautinėse žmogaus teisių gynimo institucijose, autorės atliktos apklausos rezultatais. Atliekant tarptautinių žmogaus teisių gynimo institucijų veiklos efektyvumo analizę, vienareikšmiškai negalima teigti, jog Jungtinių Tautų Organizacijos žmogaus teisių sistema yra neefektyvi, kadangi toks vertinimas priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių vertinimo. Lygiai taip pat negalima absoliutinti regioninių žmogaus teisių sistemų efektyvumo. Tais atvejais, jei pareiškėjas siekia nedelsiamo padarytos žalos atlyginimo, tikriausiai tikslingiausia būtų teikti peticiją į regionines institucijas, kurios gali priimti teisiškai privalomus sprendimus. Iš kitos pusės, tuo atveju, kai individo tikslas yra susijęs su teisinių ir politinių pokyčių siekimu nacionaliniu lygmeniu, Jungtinių Tautų Organizacijos procedūros gali būti tinkamas kelias.

plugins.themes.bootstrap3.article.details66850c3944ed3

Skyrius
Mokslo straipsnis