Liberalių permainų (XVII–XIX a.) poveikis mokesčių teisinio reguliavimo krypčiai

Santrauka

Straipsnyje analizuojamas valstybės paskirties ir mokesčių teisinio reguliavimo santykis, susitelkiant ties liberaliomis permainomis (XVII–XIX a.), kurios Vakarų teisės tradicijos šalyse sudėjo pamatus teisės viršenybei įgyvendinti, sudarė prielaidas liberaliai valstybei įsigalėti, kuri vėliau transformavosi į socialinę teisinę valstybę. Tema atskleidžiama trumpai apibūdinant liberalių reformų esmę, jų įtaką valstybės paskirčiai, nurodoma, kad jos suponavo pagrindines liberalios valstybės mokesčių teisinio reguliavimo kryptis – reguliavimo universalumą (formalią lygybę), lojalumo santykių keitimą turtinėmis pareigomis, valstybės ribojimą. Analizuojamas liberalių (daugiausia XIX a. Vakarų Europos) valstybių mokesčių teisinis reguliavimas, nagrinėjama, kaip jis išreiškė liberalios valstybės paskirtį. Akcentuojama, kad liberalios valstybės mokesčių teisiniu reguliavimu siekta formalaus lygiateisiškumo, bet neatsižvelgta į faktinę asmenų padėtį (ekonomines galimybes). Nepaisant to, liberalios valstybės (ypač vėlyvuoju laikotarpiu) mokesčių teisinis reguliavimas evoliucionavo, bandydamas įvertinti ir faktinę asmens padėtį (ekonomines galimybes) plečiant tiesioginių mokesčių bazę. Pažymima, kad buvo mėginama mainų lygybės pagrindu grįsti asmens santykį su valstybe ir mokesčius susieti su konkrečiomis teisėmis bei iš valstybės reikalauti konkrečių paslaugų, taip pat riboti valstybės galias apmokestinti asmenis.