Religiniai simboliai Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje

Santrauka

Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 9 str. garantuoja ne tik religijos laisvę, bet ir laisvę išpažinti bei skleisti savo religiją ar tikėjimą. Nors religinių simbolių naudojimas nėra tiesiogiai įtvirtintas Konvencijoje, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pripažino, kad per religinius simbolius asmenys skelbia savo religiją ar tikėjimą. Teismas savo jurisprudencijoje nėra apibrėžęs religinio simbolio sampratos, tačiau religiniais simboliais buvo pripažinti ne tik kryžiai, rožančiai, biblijos, bet ir islamiški galvos apdangalai bei sikhų turbanai. Įgyvendinant religijos laisvę ir taikant jos ribojimus pagal Konvencijos 9 str. 2 dalį, paliekama plati diskrecijos laisvė pačioms valstybėms. Teismas ne vienoje byloje pažymėjo, kad valstybės uždrausdamos tam tikrų religinių simbolių naudojimą viešumoje pažeidžia religijos laisvę, tačiau tokie draudimai yra dažniausiai pateisinami nustatant, kad jie buvo būtini demokratinėje visuomenėje ir jų taikymas buvo proporcingas. Daugiausia bylų Europos Žmogaus Teisių Teismą pasiekė dėl islamiškų galvos apdangalų dėvėjimo mokymosi įstaigose. Visose bylose Teismas pripažino, kad valstybės taikomi draudimai mokyklose ar universitetuose dėvėti islamiškus galvos apdangalus buvo teisėti ir būtini siekiant užtikrinti sekuliarumo principo įgyvendinimą mokymosi įstaigose. Tačiau vadinamojoje nukryžiuotojo byloje (Lautsi v. Italija) Teismo Didžioji Kolegija nenustatė religijos laisvės pažeidimo dėl Italijos mokyklų klasėse kabančio nukryžiuotojo.