Apgaulės samprata ir reikšmė atribojant sukčiavimą ir civilinės teisės pažeidimą

Santrauka

Autorius nagrinėja pagrindinį nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje, požymį – apgaulę, pateikia jos sampratų ir požymių įvairovę. Išanalizavus Lietuvos ir užsienio šalių baudžiamosios teisės literatūrą, suformuluojama apgaulės sąvoka, aptariami diskusiniai klausimai, kylantys aiškinant šį požymį. Straipsnyje nagrinėjamos apgaulės rūšys, išeinančios už klasikinės apgaulės ribų, tokios, kaip elektroninės sistemos apgaulė, apgaulė per trečiuosius asmenis ir panašiai. Autorius išsamiai analizuoja apgaulę pateikiant melagingus duomenis dėl ateities faktų, išdėsto savo poziciją dėl piktnaudžiavimo pasitikėjimu požymio naudojimo aiškinant apgaulės sampratą. Taip pat didelis dėmesys skiriamas sukčiavimo ir civilinės teisės pažeidimo atribojimo kriterijams. Išnagrinėjama teismų (ikiteisminio tyrimo) praktika sukčiavimo bylose, išskiriamos pasitaikančios klaidos, taip pat akcentuojamos teigiamos kryptys. Galiausiai pateikiama nauja apgaulės samprata ir išskiriami esminiai baudžiamosios ir civilinės atsakomybės skiriamieji bruožai.