„Šeimos kazusas“, egalitarizmas ir žmogiškosios vertybės

Santrauka

Straipsnyje analizuojamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo reikšmingai išplečiama šeimos samprata ir dėl kurio vyksta diskusijos viešojoje erdvėje. Šeimos ir tautinio tapatumo problema jau tapo aktuali visos Europos kontekste. Keliami du klausimai: a) kokios filosofinės idėjos turi įtakos, kad būtų priimtas būtent toks Nutarimas? b) kokios gali būti to Nutarimo pasekmės siekiant išlaikyti šeimos ir tautos tapatumą? Klausimai nagrinėjami sisteminiu požiūriu, naudojantis transdisciplininio projekto teikiamomis galimybėmis, ir konkrečiai – socialinės sinergetikos kontekste. Parodoma, kad Konstitucinio Teismo šeimos sampratos interpretacijas lėmė „naujojo liberalizmo“ ideologija. Teigiama, kad „naujasis liberalizmas“ žmogaus laisvių plėtrą ir emancipaciją suabsoliutino, pažangi žmogaus laisvių plėtros idėja palaipsniui transformuojasi į marginalinių grupių išimtinių laisvių idėją. Tai gali kelti grėsmę šeimos ir tautos tapatumui, o laisvei suteikiant ontologinį v e r t y b ė s statusą iškreipia pačią v e r t y b i ų sampratą.