Išimtinių aplinkybių anatomija arba teisingumo principo samprata ir jo įgyvendinimas bausmių skyrimo procese

Santrauka

Bausmės skyrimo procesas – bene svarbiausias, tačiau sudėtingiausias etapas baudžiamojoje teisėje. Savo svarba ir reikšme jį galima priskirti teisėjų darbo zenitui. Paskirti bausmę – tai lyg sverti nepalyginamus ir dažnai vienas kitam prieštaraujančius tikslus: visuomenės apsaugą, nusikaltusio asmens sulaikymą nuo kitų nusikalstamų veikų darymo, žalos atlyginimą, asmenybės pataisymą ir kt. Šiame straipsnyje autorius analizuoja 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, kuri pastaruoju metu turi gan didelės įtakos bausmių skyrimo procesui, tačiau iki šiol iš esmės stokojanti mokslininkų dėmesio. Darbe, pirmiausia, nagrinėjami postulatai apie teisingumo (proporcingumo) principą baudžiamosios teisės doktrinoje, taip pat paliečiama ir jo samprata filosofiniame diskurse. Vėliau autorius pereina prie praktinių problemų, susijusių su Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies taikymu teismų praktikoje (teisingumo principo aspekto bausmių skyrime). Straipsniu atskleidžiamas kritinis požiūris į bendrąją teisingumo sampratą teoriniu-filosofiniu lygmeniu, taip pat bandoma suformuluoti konceptualų Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies supratimą, atskleisti jos taikymui svarbius momentus bei aptarti aktualius teisminius pavyzdžius.