Šeimos ir tautos tapatumas kaip socialinis kodas ir vertybė

Santrauka

Straipsnyje tęsiama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimto nutarimo, reikšmingai išplečiančio šeimos sampratą, analizė. Parodoma, kad Nutarime prioritetas skiriamas ne šeimos stabilumą palaikantiems santuokiniams ryšiams, o šeimos narių laisvei be įsipareigojimų visuomenei. Tai kelia grėsmę šeimos ir tautos tapatumo išlaikymui, nes šeimos ir tautos tapatumo išlaikymo pagrindas yra tas pats – individų saugum o užtikrinimas. Būtent saugumas yra organizuojanti individus į šeimą ir tautą jėga, tuo tarpu Nutarimas to saugumo neužtikrina. Ši mintis grindžiama socialinėje sinergetikoje implikuotu teiginiu, kad sistemų tapatumą užtikrina operacinis uždarumas, kurį lemia tarpusavyje susiję genetinis ir socialinis kodai. Daroma išvada, kad siekiant užtikrinti šeimos bei jos narių saugumą būtina tai, kas tą saugumą didina, įteisinti teisės aktais. Nes individo, šeimos ir tautos esminė vertybė yra ne jų neribota laisvė, o jų savaiminė egzistencija.