Radikaliai demokratinės respublikos vizija: Steigiamojo Seimo socialdemokratų frakcijos nuostatos priimant 1920 m. laikinąją ir 1922 m. nuolatinę Lietuvos Respublikos konstitucijas

Santrauka

Straipsnyje aptariamas Lietuvos Respublikos Steigiamojo Seimo socialdemokratų frakcijos bei apskritai to meto Lietuvos socialdemokratų partijos santykis su Lietuvos Respublikos 1922 m. Konstitucijos priėmimo procesu. Ištyrus ir rekonstravus to meto socialdemokratų nuostatas, tiek priimant 1920 m. laikinąją Konstituciją, tiek ir 1922 m. rugpjūčio 1 d. nuolatinę Konstituciją, galima teigti, kad to meto socialdemokratai siekė Lietuvoje įtvirtinti kiek galima radikalesnę parlamentinę demokratinę valdymo formą, kuri turėjo įtvirtinti ne tik radikalią politinę, bet ir socialinę bei ekonominę demokratiją. Ypač nesutaikomai priešiški to meto Lietuvos socialdemokratai buvo dėl, jų nuomone, demokratijai prieštaraujančios prezidento institucijos. Konstatuotina, kad to meto socialdemokratų konstitucinės nuostatos buvo veikiamos „laikmečio dvasios“, kilusios iš nedemokratinių monarchijų griūties po 1917–1918 m. revoliucijų bei po Pirmojo pasaulinio karo pasireiškusio „demokratinio entuziazmo“, radikaliai parlamentinės „prancūziškos“ demokratijos versijos išpopuliarėjimo bei Šveicarijos konstitucinės politinės tradicijos įtakos. Taip pat to meto Lietuvos socialdemokratų konstitucinėms nuostatoms didelę įtaką darė vadovavimasis viena iš to meto radikalesnių socialistinių marksistinės socializmo doktrinos interpretacijų, jų bendrosios ideologinės-politinės nuostatos bei politinė laikysena įvairiais politinio ir socialinio visuomenės gyvenimo klausimais, socializmo ideologinė tradicija apskritai, taip pat to meto europinio socialistinio judėjimo raidos ypatybės bei, žinoma, to meto pačios LSDP veiklos aplinkybės ir to istorinio laikotarpio Lietuvos politinės kultūros ypatybės.