Kultūros ir jos sintezės refleksija XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvių inteligentų pasaulėžiūroje

Santrauka

Globalizacija iškelia ribų – tarp kultūros sričių, tarp specialiųjų mokslų – klausimą. Šiame procese ieškoma vietos humanitariniams mokslams. Panašios problemos imtos svarstyti Lietuvoje ir praeito šimtmečio pradžioje. Pozityvistai ir socialistai bet kokius dvasios mokslus atmetė kaip neteikiančius jokios praktinės naudos, todėl ir nereikalingus. Dvasininkai, priešingai, laikydamiesi atnaujinto tomizmo pažiūrų, teigė, kad galima skirtingų kultūros sričių sintezė, pateikianti visuminį pasaulio vaizdą. Materialistai, neigdami tokią galimybę, mokslams taip pat kėlė universalų tikslą suvienyti žmoniją, tačiau socialiniu pagrindu. Tokia pažiūra buvo visai nepriimtina romantikams, kultūroje svarbiausią vaidmenį numačiusiems dvasios mokslams, galintiems atkleisti žmogaus ir tautos ypatingumą.