Multikultūralizmo kontekstualizavimas, sampratos įvairovė ir modeliai

Santrauka

Šiandieniniame pasaulyje visos visuomenės daugiau ar mažiau susiduria su multikultūralizmo reiškiniu. Susidūrimas tarp skirtingų kultūrų, istorijų bei patirčių žmonių tampa vis kasdieniškesniu, eiliniu įvykiu. Bet nepaisant šio reiškinio artumo ir aktualumo į jį dažniausiai nėra gilinimasi ir jo sudėtingumas yra nuvertinamas, kas sudaro prielaidą formuotis netinkamoms multikultūralizmo iššūkių įveikimo politikoms.
Norint suprasti šį reiškinį ir tinkamai jį traktuoti, visų pirma svarbu suvokti, kad jis yra neišvengiamas žmonijos raidos rezultatas, besivystantis kitų tarpusavyje susijusių šiuolaikinių procesų, t. y. nacionalinės valstybės erozijos, globalizacijos ir tinklo visuomenės susiformavimo bei klestėjimo, kontekste. Yra svarbu paisyti multikultūralizmo sąvokos daugialypiškumo – ji neturi apibrėžtų bruožų ir vienos universalios prasmės, kadangi jos suvokimas priklauso nuo kiekvienos šalies istorinės raidos ypatumų bei politinės kultūros realybės. Nepaisydami šio reiškinio suvokimo įvairovės galime kalbėti apie du pagrindinius modelius, kuriais valstybės gali remtis, susidūrusios su multikultūralizmo iššūkiais, – konservatyvųjį ir emancipatyvųjį. Valdžios bei daugumos atsakomybė yra akcentuojama, tačiau būtina atsižvelgti ir į mažumos vaidmenį sėkmingam multikultūrinės visuomenės funkcionavimui.
Taigi multikultūralizmo kontekstualizavimas žmonijos raidos procese, šio reiškinio sudėtingumo akcentavimas, galimų atsakų į jo iššūkius nušvietimas bei daugumos ir mažumos atsakomybės apibrėžimas multikultūralinėje visuomenėje – tai yra šio straipsnio indėlis į multikultūralizmo teorinį diskursą.