Visiško nuostolių atlyginimo principo, kilus deliktinei atsakomybei, taikymo išimtys − subjektyvios prigimties faktoriai

Santrauka

Straipsnyje, remiantis Lietuvos ir tarptautiniu teisiniu reguliavimu, teismine praktika bei moksline doktrina, atskleidžiamas visiško nuostolių atlyginimo principo turinys, taikymo tikslas bei subjektyvios prigimties faktorių, suponuojančių visiško nuostolių atlyginimo principo taikymo išimtis, reikšmė. Deliktinės civilinės atsakomybės teisiniuose santykiuose visiško nuostolių atlyginimo principo tikslą galima apibrėžti įvairiai: kaip žalą patyrusio asmens grąžinimą į iki pažeidimo buvusią padėtį; žalos tikslų įvertinimą ir atlyginimą nukentėjusiajam tiek, kiek jis iš tiesų prarado; nukentėjusiojo neatsidūrimą nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, kuri buvo iki jo teisių pažeidimo; pusiausvyros, kuri buvo pažeista asmeniui padarius žalą, atkūrimą. Vis dėlto dėl subjektyvios prigimties faktorių – atsakomybės prigimties, šalių turtinės padėties ir šalių tarpusavio santykių – įtakos visiško nuostolių atlyginimo principo taikymas bei tikslo pasiekimas visa apimtimi ne visada įmanomas. Atsižvelgiant į tai, jog žalos atlyginimo atveju privalo būti derinami dviejų šalių (žalą sukėlusiosios ir nukentėjusiosios) interesai, bei į tai, jog subjektyvios prigimties faktorių taikymas privalo būti išimtinis ir visapusiškai pagrįstas, itin svarbiu laikytinas minėtų faktorių turinio atskleidimas, siekiant tinkamai taikyti tiek visiško nuostolių atlyginimo principą, tiek jo išimtis.