„Viršnacionalizacija“ per integraciją: Europos funkcijos paieškos

Santrauka

Straipsnyje kritikuojamas realistinis požiūris į tarptautinius santykius. Ontologizuotas valstybės, suvereniteto, tautos kategorijas laikant būdingais realizmo teorijos bruožais teigiama, kad pagal realizmo paradigmą aiškinama ir organizuojama pasaulio tvarka yra ne tik neoptimali, bet ir ydinga. Tai atskleisti padeda visuomenės sutarties kaip fundamentalaus potencialaus aiškinimo metodas. Jo diktuojama logika teigia, kad visuomenės sutartis nepanaikino anarchijos. Nors vidiniu nacionaliniu valstybės lygmeniu visų karo prieš visus padėtis įveikta, anarchija išliko tarpvalstybiniu lygmeniu. Kadangi dėl globalizacijos procesų pasaulis tapo mažas, o valstybės tarpusavyje labai susijusios – tarptautinė anarchija XXI amžiuje individui ne ką mažiau pavojinga nei anarchija valstybiniu lygmeniu. Dėl šios priežasties nacionalinė valstybė tampa individų nesaugumo šaltiniu. Todėl būtina nacionalinės valstybės ir tarptautinės sistemos transformacija. Straipsnyje siūloma tarptautinę tvarką organizuoti kuriant globalią, vieną valdžią. Kadangi Europos Sąjunga pateikė įspūdingiausią valstybių integracijos projektą, siūloma nauja Europos funkcija – laipsniškas viršnacionalinės, „etatistiškai“ ir civilizaciniu atžvilgiu neutralios valdžios steigimas per integraciją. Ši Europos funkcija traktuojama kaip viena iš galimybių įtvirtinti Europos politikos dominavimą visame pasaulyje.