Filosofijos krizė: tarp sociologijos ir literatūros

Santrauka

Straipsnyje konstatuojama dabartinė filosofijos krizė bei pateikiamas nuodugnus jos priežasčių ir išeities perspektyvų tyrimas. Teigiama, kad filosofijos krizę aiškiausiai rodo: 1) filosofijos ištirpdymas socialiniu lygmeniu ir sociologijoje, 2) filosofinės problematikos neigimas hermeneutinėje tekstų analizės tradicijoje, 3) kraštutinės filosofijos specializacijos procesas. Straipsnyje pateikiama kiekvieno iš šių atvejų analizė, ypač daug dėmesio skiriant amerikiečių filosofų Terry Pinkardʼo ir Martha Nussbaum darbams, geriausiai iliustruojantiems krizinę filosofijos būklę. Kaip filosofijos krizės įveikimo būdą autorius nurodo dvasinės realybės pažinimą, kurį galima perteikti per dvi sąvokas: švelnumas ir paprastumas. Šias sąvokas suvokiant gilia metafizine prasme, atsiveria autentiško filosofavimo laukas. Iliustruodamas tokį filosofavimą, autorius pasitelkia daugybę pavyzdžių, didžiausią dėmesį skirdamas prancūzų filosofams Pierreʼui Hadotui ir Louisui Lavelleʼiui