Advokatų profesinė bendrija: atsiradimo prielaidos ir raidos tendencijos

Santrauka

2004 m. priimtas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas įtvirtino visiškai naują Lietuvoje advokatų veiklos formą – advokatų profesinę bendriją, kuriai įstatymų leidėjas suteikė privataus juridinio asmens statusą. Straipsnyje autorės atskleidė pagrindines profesinės ribotos atsakomybės bendrijos atsiradimo prielaidas JAV, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, lygino, ar iš tiesų susiklostė panašios prielaidos profesinei bendrijai atsirasti Lietuvoje.
Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad advokatų profesinė bendrija gali būti laikoma ribotos atsakomybės juridiniu asmeniu tik tais atvejais, kai ji vykdo prievoles, nesusijusias su teisinių paslaugų vykdymu (prievolės, kylančios iš patalpų nuomos, lizingo, techninių priemonių pirkimo ir kt.). Tačiau didžioji dauguma advokatų profesinės bendrijos prievolių tiesiogiai yra susijusios su teisinių paslaugų teikimu, o tais atvejais, kai prievolės kyla iš teisinių paslaugų teikimo santykių, ribota atsakomybė nėra taikoma, t. y. kai tokioms prievolėms vykdyti neužtenka advokatų profesinės bendrijos turto, taikoma subsidiari konkretaus dalyvio, teikusio teisines paslaugas, asmeninė atsakomybė visu savo turtu arba jei nėra aišku, kuris iš advokatų ar dalyvių teikė teisines paslaugas, taikoma subsidiari visų advokatų profesinės bendrijos narių asmeninė atsakomybė.