Solidarumo vaidmuo socialinėje teisinėje valstybėje

Santrauka

Straipsnyje siekiama atskleisti vieno iš pagrindinių principų, kuriuo remiasi socialinė teisinė valstybė ir kuris išreiškia visuomenės narių santykių kokybę, – solidarumo principo sampratą ir jos kaitos poveikį tolesnei socialinės teisinės valstybės raidai.
Žmogaus teisių socialinėje teisinėje valstybėje užtikrinimas yra neatsiejamas nuo socialinio stabilumo vertybės. Solidarumui, kaip visuomenės stabilumo palaikymo priemonei, gali turėti įtakos instrumentiniai, individualistiniai ar vertybėmis bei socialiniais jausmais grįsti motyvai. Priklausomai nuo valstybės bei visuomenės santykio interpretacijos solidarumas gali reikštis įvairiomis formomis. Straipsnyje skiriamos dvi pagrindinės solidarumo formos – liberalia tradicija grindžiamas instrumentinis (rinkos) solidarumas ir komunitarine tradicija besiremiantis socialinis (kartų) solidarumas. Pabrėžiama dinamiška šių formų sąveika ir solidarumo sampratos kaita, kuriai įtakos turi visuomenėje ryškėjančios individualizacijos, diversifikacijos, globalizacijos ir segmentacijos tendencijos. Ši kaita riboja socialinės teisinės valstybės galimybes efektyviai funkcionuoti.