Žmogaus teisės į sveiką aplinką statuso identifikavimo problemos

Santrauka

Pagrindinės ir principinės aplinkos apsaugos nuostatos yra suformuluotos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 bei 54 straipsniuose. Šiuose Konstitucijos straipsniuose įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių, taip pat apibrėžtos pagrindinės Lietuvos valstybės aplinkos apsaugos politikos kryptys – aplinkos saugojimas nuo kenksmingų poveikių, rūpinimasis natūralios gamtinės aplinkos apsauga, saikingas gamtos išteklių naudojimas, šių išteklių atkūrimas ir gausinimas. Tačiau grėsmingi ir žalingi žmogaus teisių ir aplinkos sąveikos bei santykio aspektai (didėjantis aplinkos užterštumas, dėl to blogėjanti aplinkos ir jos elementų (atmosferos oro, vandens, dirvožemio, augalijos bei kt.) kokybė ir kaip to pasekmė didėjantis įvairaus pobūdžio žmogaus sveikatos sutrikimų skaičius), taip pat žmogaus teisių ir aplinkos sąveikos teisinio reguliavimo specifika iškelia aktualų klausimą – koks yra šios teisės statusas bei ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatos bei Lietuvos aplinkos teisės doktrina yra pajėgūs atsakyti į šį klausimą?