Seimo nario imunitetas: kai kurios teorinės ir praktinės problemos

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjamas Seimo nario imunitetas, t. y. draudimas be Seimo sutikimo patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn, suimti, kitaip suvaržyti jo laisvę; parodoma, kuo Seimo nario imunitetas skiriasi nuo Seimo nario indemniteto. Nors subjektai, turintys imunitetą, Konstitucijoje yra nurodyti expresis verbis, tai nereiškia, jog Konstitucijoje nurodytų subjektų sąrašas yra išsamus (baigtinis) ir kad Konstitucija apskritai draudžia įstatymais nustatyti imunitetus ir kai kuriems kitiems, Konstitucijoje tiesiogiai nenurodytiems, subjektams. Autoriaus nuomone, įstatymais galima išplėsti subjektų, turinčių imunitetą, sąrašą, tačiau tik tuo atveju, jeigu tai kiltų iš pačios Konstitucijos, būtų grindžiama Konstitucija. Kriterijus, kuriuo remiantis būtų galima spręsti, ar įstatymas, įtvirtinantis Konstitucijoje tiesiogiai nenurodytų subjektų imunitetą, yra grindžiamas Konstitucija, galėtų būti toks: įstatymais imunitetas gali būti nustatomas tik tokiems subjektams, kurie dalyvauja visuotiniuose rinkimuose, kad būtų išrinkti į tokias Konstitucijoje numatytas pareigas, kurias užimantiems subjektams imunitetą numato pati Konstitucija. Būtinos abi minėtos sąlygos, t. y. pareigos turi būti užimamos visuotinių rinkimų būdu ir tai turi būti tokios pareigos, kurias užimančiam asmeniui imunitetą numato pati Konstitucija. Teigiama, kad kitiems subjektams, jeigu jie neatitinka bent vienos nurodytos sąlygos, įstatymais negalima nustatyti imuniteto.