Internetinių azartinių lošimų teisinio reguliavimo problemos

Santrauka

Internetiniai azartiniai lošimai – gana naujas fenomenas, išplitęs pasaulyje žaibiškai besivystant internetinėms technologijoms bei elektroninei komercijai. Suverenios valstybės galėjo atitinkamai sureguliuoti azartinių lošimų sektorių, jį licencijuoti, apskritai drausti ar palikti rinkos savireguliacijai, o internetiniai lošimai nėra taip lengvai kontroliuojami pasitelkiant tradicines reguliavimo priemones.
Internetas – visuotinis kompiuterių tinklas – neturi jokių sienų. Jame bet kuris vartotojas gali lengvai pasiekti kitose valstybėse esančių serverių informaciją, naršyti kitose valstybėse esančiuose interneto tinklalapiuose, juose pirkti prekių ar lošti iš pinigų. Plėtojantis elektroninei komercijai bei elektroninio atsiskaitymo technologijoms tapo paprasčiau sudaryti ir elektroninius, įskaitant ir azartinių lošimų, sandorius. Sandoriai nesusiję su konkrečia valstybe, jie vyksta ir šalys juos vykdo išimtinai internetinėje erdvėje, todėl dėsningai kilo taikytinos teisės pasirinkimo problema. Taip valstybių valdžia prarado galimybę kontroliuoti internetinius azartinius lošimus, legaliai organizuojamus esant įvairioms jurisdikcijoms. JAV bandė kovoti su šiuo neigiamu reiškiniu blokuodama interneto tinklalapius, drausdama elektroninius atsiskaitymus už lošimus bei uždrausdama pačius internetinius lošimus. Vis dėlto ilgainiui paaiškėjo, jog net ir šios priemonės nėra pakankamai efektyvios. Modernėjant atsiskaitymų technologijoms bei nuolat besiplečiant internetinių lošimų verslui greitai buvo sugalvota būdų, kaip prasilenkti su nustatytais draudimais. Kita vertus, valstybių valdžia negali sukontroliuoti visų pažeidėjų, anonimiškai veikiančių interneto tinkle.
Atsižvelgiant į minėtą interneto azartinių lošimų problematiką, šiame moksliniame straipsnyje yra tyrinėjamos bei lyginamos internetinių azartinių lošimų reguliavimo, taip pat visiško draudimo alternatyvos, teisiškai įvertinant Jungtinių Amerikos Valstijų, 2006 m. siekusių uždrausti internetinius lošimus, patirtį. Analizuojamos internetinių lošimų draudimo neefektyvumo priežastys, ieškoma būdų, kaip efektyviau kontroliuoti internetinius azartinius lošimus, geriau apsaugoti pažeidžiamiausias visuomenės grupes nuo neigiamo internetinių azartinių lošimų poveikio.
Tyrimo rezultatai paskatino taikant logines priemones pabandyti sukurti idealią internetinių azartinių lošimų teisinio reguliavimo koncepciją, nustatyti, kas ir kaip idealiu atveju turėtų būti reguliuojama.
Lietuvos Respublikoje galiojantis teisinis internetinių azartinių lošimų reguliavimas nėra pažangus. Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme yra įtvirtintas tik absoliutus draudimas organizuoti kitokius lošimus negu yra nurodyti įstatyme. Vis dėlto lošti interneto lošimus Lietuvoje nėra draudžiama, ir Valstybinė lošimų priežiūros komisija neturi jokių teisinių svertų kovoti su kitose valstybėse įsikūrusiais lošimų organizatoriais. Šios problemos dar labiau skatina sukurti efektyvų internetinių lošimų reguliavimo modelį.
Taip pat straipsnyje yra pateikiamos pasaulinės internetinių azartinių lošimų plitimo ir galimo jų reguliavimo tendencijos, į kurias rekomenduojama atsižvelgti ir Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjui, skatinant jį neatidėliotinai imtis bent minimalių internetinių azartinių lošimų teisinio reguliavimo priemonių.