Disponavimo gabenamu kroviniu mechanizmas ir disponavimo kroviniu teisės perėjimo probleminiai aspektai

Santrauka

Straipsnyje, nagrinėdamas disponavimo gabenamu kroviniu teisę ir jos perėjimą iš krovinio siuntėjo gavėjui, taip pat disponavimo kroviniu teisės grįžimo siuntėjui atvejus, autorius analizuoja krovinių vežimą reglamentuojančius tarptautinius ir nacionalinius teisės aktus.
Teisės aktuose, reglamentuojančiuose krovinių vežimo sutarčių vykdymo dinamiką atskirose transporto šakose, disponavimo tranzite esančiu kroviniu teisės įgijimo ir ypač šios teisės įgyvendinimo mechanizmas tik labai bendrais bruožais gali būti laikomas panašiu.Tyrinėdamas konkrečioje transporto teisės šakoje galiojantį teisinį reglamentavimą tarptautinėje teisėje ir nacionalinėje teisėje, autorius nustatė ryškius skirtumus. Taip pat atkreipiamas dėmesys į nacionalinėje teisėje numatyto teisinio reglamentavimo neišsamumą.
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, išskyrus krovinių vežimą jūra, kai išduodamas konosamentas, paprastai disponavimo tranzite esančiu kroviniu teisė priklauso krovinio vežimo sutartį sudariusiam asmeniui, tai yra krovinio siuntėjui. Ir tik siuntėjas gali suteikti teisę disponuoti kroviniu gavėjui nuo važtaraščio surašymo momento. Dėl tokios teisės suteikimo gavėjui siuntėjas ir vežėjas privalo susitarti bei šį susitarimą įtvirtinti važtaraštyje ar kitame krovinio transportavimo dokumente. Nesant minėto susitarimo arba šio susitarimo neįtvirtinus važtaraštyje, krovinio gavėjas kol krovinys bus pristatytas į paskirties vietą, jokių disponavimo gabenamu kroviniu teisių neįgyja. Teisės aktuose, kuriuose disponavimo kroviniu teisė nuo važtaraščio surašymo momento numatyta gavėjui, šios teisės įgyvendinimo mechanizmas reikalauja atlikti tam tikrus formalumus, kurių be siuntėjo valios ir aktyvių veiksmų krovinio gavėjas įvykdyti praktiškai negali, todėl gavėjo turimos disponavimo kroviniu teisės įgyvendinimas vis tiek priklauso nuo krovinio siuntėjo valios.
Krovinio gavėjo teisė disponuoti kroviniu pagal galiojantį teisinį reglamentavimą atsiranda nuo krovinio pristatymo į paskirties vietą, stotį, oro uostą arba uostą. Gavėjui pradėjus įgyvendinti disponavimo kroviniu teisę, tokią pat teisę siuntėjas praranda sąlyginai, nes gavėjui atsisakius priimti krovinį, ši teisė pagal galiojantį teisinį reglamentavimą grįžta krovinio siuntėjui.
Galutinai ir negrįžtamai turėtas disponavimo tranzite esančiu kroviniu teises siuntėjas praranda tuomet, kai krovinio gavėjas krovinį priima arba įgyvendina jam priklausiusią disponavimo gabenamu kroviniu teisę, arba esant fiktyviam krovinio praradimui savo vardu pateikia vežėjui reikalavimą atlyginti nuostolius.