Valstybių atsakomybės dėl galutinės instancijos teismų sprendimų teisiniai pagrindai

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjamas valstybių atsakomybės dėl galutinės instancijos teismų sprendimų, nesuderinamų su EB teise, pagrįstumas. Taikydama pripažintus teisės normų aiškinimo metodus, autorė aiškinasi, ar Sutartyje nesant teisės normos, reguliuojančios privataus asmens ir valstybės santykį dėl galimos atsakomybės, Europos Teisingumo Teismas (ETT) gali valstybių atsakomybę dėl galutinės instancijos teismų sprendimų pagrįsti kaip analogiją taikydamas 288 str., reguliuojantį Europos Bendrijos (EB) institucijų atsakomybę, bei tarptautinės teisės normas, susijusias su valstybės, kaip atsakomybės subjekto, samprata. Taip pat analizuojamos valstybių narių konstitucinės tradicijos ir tikrinama, ar valstybės nacionalinėje teisėje pripažįsta, kad valstybė gali būti atsakinga dėl galutinės instancijos teismų veikų. Autorės manymu, pagrįsdamas valstybės atsakomybę dėl galutinės instancijos teismų sprendimų, ETT neperžengia savo kompetencijos ribų ir veikia vadovaudamasis EB teise.