Reklamos kaip komercinės informacijos ribojimo doktrina Lietuvos respublikos konstitucinio teismo jurisprudencijoje

Santrauka

Straipsnyje analizuojama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija bylose, kuriose buvo nagrinėjami reklamos ribojimo klausimai, aptariamos reklamos ribojimo sąlygos ir šių sąlygų interpretacija Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose. Straipsnyje aptariama informacijos laisvė, kaip viena iš esminių šiuolaikinės civilizacijos žmogaus teisių ir vertybių, kuri kartu yra ir kitų žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimo prielaida.
Viena iš informacijos formų yra reklama. Ji gali būti socialinė, politinė ir komercinė. Straipsnyje trumpai aptariama komercinės reklamos, kaip vienos iš informacijos formų, samprata, pateikiama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose, taip pat trumpai nagrinėjama, kuo reklama skiriasi nuo kitos informacijos. Reklama yra tam tikro pobūdžio informacija, todėl informacijos laisvė yra taikoma ir reklamai, tačiau reklamos atveju šia teise naudojasi ir juridiniai asmenys. Šis įdomus informacijos laisvės aspektas, nors nėra atskirai pabrėžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, tačiau straipsnyje taip pat yra aptariamas.
Didelis dėmesys straipsnyje skiriamas komercinės reklamos ribojimo doktrinai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nagrinėtose bylose – nagrinėjama, kokioms sąlygoms esant gali būti ribojama reklama, plačiai aptariama kiekviena tokių reklamai riboti būtinų sąlygų bei analizuojama, kaip šias reklamos ribojimui būtinas sąlygas interpretuoja Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas.