Valstybės pozityvių pareigų vertinimas Europos Žmogaus Teisių Teismo bylose prieš Lietuvą

Santrauka

Neginčijamai viena iš XXI a. aktualijų tarptautinėje teisėje yra griežtėjantys žmogaus teisių apsaugos standartai, todėl didėja reikalavimai vidaus teisės kokybei bei didėja valstybių atsakomybė pagal tarptautinius žmogaus teisių apsaugos aktus. Būtent tai atsispindi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje – pastebima tendencija, be tradicinių reikalavimų, kad valstybės susilaikytų nuo žmogaus teisių pažeidimų, nagrinėti ir pozityvių pareigų aspektą, taip, be kita ko, praplečiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymo sritį ir reikalaujant aukštesnio žmogaus teisių ir laisvių apsaugos lygio. Straipsnyje analizuojama EŽTT jurisprudencija bylose prieš Lietuvą, kuriose keliamas pozityvių pareigų klausimas. Dėl pozityvių pareigų sampratos bei jų nustatymo sudėtingumo pirmiausia, remiantis bylomis ir prieš kitas Konvencijos dalyves, aptariami pozityvių pareigų teoriniai aspektai: sąvoka, rūšys, identifikavimas, ribos, turinys bei negatyvūs įsipareigojimai.