Žvalgybinė veikla ir žvalgybinės informacijos panaudojimas tiriant nusikalstamas veikas: de lege lata – de lege ferenda

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjamos įslaptintos žvalgybinės informacijos panaudojimo tendencijos bei perspektyvos. Nauji visuomenės, valstybių saugumo iššūkiai lemia poreikį ne tik keisti žvalgybos institucijų požiūrį į jų valdomą informaciją, bet ir ieškoti būdų, kaip veiksmingai išnaudoti šių institucijų surinktą žvalgybinio pobūdžio informaciją kovojant tiek su išorės, tiek su vidaus grėsmėmis. Dar nuo Votergeito skandalo laikų pastebimas žvalgybos institucijų nenoras, pridengtas „būtina žinoti“ principu, dalytis savo sukaupta žvalgybine informacija ne tik su kitų žvalgybų institucijomis, bet ir su jų veiklą turinčiomis kontroliuoti ar kontroliuojančiomis institucijomis, nėra kliūtis, kurios laikui bėgant nebūtų galima įveikti. Kur kas sudėtingiau yra ne žvalgybos institucijas įtikinti, o esant būtinumui priversti dalytis žvalgybine informacija, bet sulaužyti per dešimtmečius susiformavusius stereotipus, įveikti baimes, jog žvalgybinė informacija, o tuo labiau įslaptinta, kuri buvo surinkta ne baudžiamojo persekiojimo tikslais, pavieniais, išimtiniais atvejais gali būti naudojama baudžiamajame procese.