Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties samprata, juridinė prigimtis bei jos taikymo sąlygos pagal 1961 ir 2000 metų Baudžiamuosius kodeksus

Santrauka

Straipsnyje analizuojamas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties instituto egzistavimo pateisinimas ir juridinė prigimtis, aptariamos skirtingų baudžiamosios teisės mokslininkų nuomonės šiais klausimais, o daugiausia dėmesio skiriama apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties atribojimo nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės problemai. Kiekvieno teisinio instituto esmė yra jo taikymo sąlygos, be kurių jis neveikia, todėl straipsnyje išsamiai analizuojama, kaip apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties instituto taikymo sąlygos įtvirtinamos 1961 m. ir 2000 m. Baudžiamuosiuose kodeksuose. Aiškinamasi, nuo ko 1961 m. ir 2000 m. Baudžiamuosiuose kodeksuose priklauso apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminų trukmė, iki kada jie skaičiuojami, o daugiausia dėmesio skiriama klausimui, ar įstatymų leidėjas gali neatsargiam ir nesunkiam nusikaltimui nustatyti vienodus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminus. Straipsnyje analizuojamos diferencijuotų ir nediferencijuotų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminų įtvirtinimo baudžiamajame įstatyme problemos bei pateikiamas siūlymas, kad nediferencijuoti terminai priklausytų nuo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo (sunkumo).