Kaltės turinio nustatymo problemos bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai

Santrauka

Straipsnyje analizuojama teismų praktika kvalifikuojant veikas, padarytas prieš kitą žmogų, jo sveiktą ir gyvybę. Daugiausia dėmesio skiriama dviejų atvejų baudžiamajam teisiniam vertinimui: 1) kai prieš kitą žmogų panaudojamas peilis ar kitoks panašus įrankis, pritaikytas kūnui žaloti, 2) kai suduodamas vienas ar keli smūgiai ranka į galvos sritį. Autorius pateikia pavyzdžių iš teismų praktikos, iš kurių matyti, kad nukentėjusiajam likus gyvam dėl smūgių peiliu į gyvybiškai svarbias kūno dalis kaltininko padaryta veika dažnai kvalifikuojama pagal kilusius padarinius, t. y. kaip sveikatos sutrikdymas. Kita vertus, straipsnyje pateikiama teismų praktikos pavyzdžių, kai, sudavus vieną smūgį ranka į galvos sritį ir dėl to nukentėjusiajam mirus, padaryta veika kvalifikuojama kaip nužudymas, o kvalifikavus kaip tyčinio sveikatos sutrikdymo ir gyvybės atėmimo dėl neatsargumo idealiąją sutaptį, prokurorai paduoda apeliacinius skundus ir Lietuvos apeliacinis teismas perkvalifikuoja tokias veikas pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnį. Autorius analizuoja tokią teismų praktiką ir vertina ją kritiškai, nes teismai neatsižvelgia į kaltininko kaltės turinį, daromos veikos pavojingumo suvokimo ir padarinių numatymo apsekus. Taip pat teikiami pasiūlymai dėl tokių veikų kvalifikavimo.