Privataus asmens locus standi ginčijant Europos Sąjungos teisės aktų teisėtumą: ar pagrįstai kritikuojamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismas?

Santrauka

Privačių asmenų galimybę pateikti ieškinį dėl Europos Sąjungos institucijų priimtų teisės aktų teisėtumo daugelį metų ribojo Europos Bendrijų steigimo sutarties 230 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje itin siaurai aiškintas konkrečios sąsajos reikalavimas. Šis reikalavimas taip suvaržė privačių asmenų galimybes ginti savo teises tiesiogiai kreipiantis į ES teismus ir ginčijant jų teisinę padėtį lemiančius teisės aktus, kad buvo ne kartą kritikuotas kaip esą pažeidžiantis efektyvios teisminės gynybos principą, o tam tikrais atvejais net prilygstantis atsisakymui vykdyti teisingumą. Atsižvelgiant į tai šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip savo jurisprudencijoje EB sutarties 230 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus privačių asmenų locus standi reikalavimus aiškina ES teismai, tiriamas tokio aiškinimo suderinamumas su efektyvios teisminės gynybos principu, kurį pats Teismas vadina esminiu Bendrijos teisinės tvarkos principu. Straipsnyje taip pat analizuojamas Lisabonos sutartimi įvestų pokyčių pakankamumas privataus asmens teisminės gynybos spragoms užpildyti.