Žudikų tipologija Lietuvoje

Santrauka

Straipsnyje toliau aptariami 521 žudiko (tyčinius nužudymus padariusių asmenų) kompleksinio tyrimo rezultatai. Tyrimas atliktas 2007 m., jo duomenys reprezentuoja visą žudikų kontingentą mūsų šalyje. Taikant daugiamatės statistinės analizės metodus buvo nustatytas tipologinis bruožas, kuris lemia žudikų kontingento skirtumus. Šio bruožo pagrindas yra emocinis destruktyvumas – paradoksalus atvirkštinis asmens destruktyvių (agresyvių, sadistinių ir kt.) emocijų ir jo emocinės savikontrolės ryšys. Šis ryšys pasireiškia tuo, kad stiprėjant minėtoms emocijoms, joms veikiant, emocinė kontrolė ne tik nestiprėja, bet, atvirkščiai, silpsta. Tai savo ruožtu sudaro prielaidas toliau stiprėti minėtoms destruktyvioms emocijoms, o tai galiausiai pasireiškia jų destruktyviu proveržiu. Šis emocinės savikontrolės ypatumas glaudžiausiai susijęs su asmens alkoholizacija, narkotizacija, „žaismingu“ požiūriu į gyvenimą ir pasireiškia įvairiu lygiu. Šio bruožo apraiškos lygis yra ir žudikų padarytų nusikaltimų, ir kitų asmenybės ypatumų skirtumų pagrindas. Tiriamieji, kuriems būdingas aukštas emocinio destruktyvumo lygis, dažniau padaro nužudymus, susijusius su destruktyvių emocijų proveržiu. Tuo tarpu asmenys, kurių šio tipologinio bruožo lygis yra žemas, daro nužudymus dėl priežasčių, labiau susijusių su jų asocialiomis pažiūromis, žemu doroviniu lygiu, įstatymo ir žmogaus gyvybės negerbimu.