Europos Teisingumo Teismo praktikos įtaka ne viso darbo laiko teisinio reglamentavimo pokyčiams

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjamos pagrindinės Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje lyčių lygybės principo pagrindu suformuluotos ne visą darbo laiką dirbančių darbuotojų teisių apsaugos nuostatos. Autorė lygindama šias nuostatas su „direktyvinėmis“, numatytomis Europos socialinių partnerių bendrame susitarime dėl darbo ne visą darbo dieną, vertina, kokia apimtimi ETT praktika turėjo įtakos minėto Susitarimo turiniui. Keliamas klausimas, ar priėmus Europos Bendrijos „direktyvines“ teisės normas buvo užtikrinta didesnė tokių darbuotojų darbo ir socialinė apsauga ir ar direktyvos normomis išties pasiekiami dualistiniai jos tikslai, susiję ne tik su lankstesnio darbo organizavimo bei konkurencijos poreikiu darbo rinkoje, bet ir su būtinybe atsižvelgti į darbuotojų reikmes.