Pasaulietinės valstybės principas

Santrauka

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta: „Valstybinės ir savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos yra pasaulietinės“. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d. nutarimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 7 punkte formuluojama plačiau: „Konstitucinis valstybės ir bažnyčios atskirumo principas yra Lietuvos valstybės, jos institucijų ir jų veiklos pasaulietiškumo pamatas.“ Taigi konstitucinis pasaulietinės valstybės principas Lietuvoje yra ne Konstitucijos expréssis verbis, bet konstitucinės doktrinos sukurta formulė. Straipsnyje analizuojami kai kurie pasaulietinės valstybės kaip valstybės ir bažnyčios santykių principo sampratos aspektai konstitucinėje jurisprudencijoje ir konstitucinės teisės doktrinoje bei šio principo veikimo srities remiantis valstybės ir bažnyčios bendradarbiavimo modeliu problematika. Siekiama parodyti, kad hermeneutiškai aiškinant Konstituciją pasaulietinės valstybės principą reikėtų interpretuoti visų Lietuvos tradicinių bažnyčių bei religinių organizacijų veikimo, kaip visuomenės socialinio, kultūrinio ir dvasinio paveldo, daugiakultūriame kontekste, todėl švelnaus valstybės ir bažnyčios atskyrimo (lietuviškojo „atskirumo“) doktrina yra lietuviškosios pasaulietinės valstybės principo interpretacijos condítio sine qua non.