Pasirengimas Europos Sąjungos strategijai „ES 2020“: Lietuvos patirtis

Santrauka

Europos Sąjunga, susidurdama su globalizacijos, visuomenės senėjimo, nedarbo ir pasaulinės ekonomikos krizės iššūkiais, rengiasi būsimai ES strategijai „ES 2020“, po 2010 m. pakeisiančiai dešimtmetį galiojančią ES Lisabonos strategiją. Lisabonos strategija padėjo pasiekti plataus masto susitarimą dėl būtinų reformų ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo srityse, nors kiekvienoje ES valstybėje narėje pasiekta pažanga skirtinga. Sunku įvertinti nacionalinių reformų, vykdomų atsižvelgiant į Lisabonos strategiją, poveikį ekonomikos augimui bei užimtumui, tačiau išsami ES patirties, sukauptos įgyvendinant Lisabonos strategiją, analizė leistų numatyti gaires, kaip geriau pasirengti naujai ES strategijai „ES 2020“. Atsižvelgiant į tai, kad ES valstybių narių pasiekimus įgyvendinant Lisabonos strategiją gali veikti ne tik skirtingos pradinės pozicijos ekonomikos bei užimtumo srityse, bet ir nacionalinių reformų programų ar taikomų koordinavimo sistemų specifika, straipsnyje siekiama kritiškai įvertinti ES Lisabonos strategijos įgyvendinimo koordinavimo patirtį Lietuvoje.