Tiesioginės diskriminacijos samprata pagal Rasių lygybės, Užimtumo lygybės ir Lyčių lygybės direktyvas

Santrauka

Gausi Europos Teisingumo Teismo praktika diskriminacijos dėl lyties bylose suformavo pagrindinius principus ir padarė įtaką jurisprudencijai bei teismų praktikai nagrinėjant diskriminacijos bylas ir kitais pagrindais (rasės, amžiaus, lytinės orientacijos ir kt.). Straipsnyje analizuojama Rasės lygybės bei Užimtumo lygybės direktyvų pagrindu suformuluota ir taikoma tiesioginės diskriminacijos samprata, vėliau perimta kitų direktyvų ir nacionalinių valstybių teisės aktų. Lietuva,    kaip ir kitos valstybės    narės, perkėlė    Direktyvų nuostatas iš esmės atkartodama tiesioginės diskriminacijos apibrėžimą. Straipsnyje analizuojami tiesioginės diskriminacijos sąvokos elementai: simetriškumas, palyginimas, mažiau palankus elgesys, galimybė  pateisinti tiesioginę  diskriminaciją.  Atskleidžiant tiesioginės diskriminacijos sampratą, remiamasi Europos Teisingumo Teismo ir nacionalinių  teismų praktika. Straipsnio pirmoje dalyje pateikiamas tiesioginės diskriminacijos santykis su  bendra    diskriminacijos    sąvoka,    diskriminacijos ir lygybės santykis. Antroje straipsnio dalyje nagrinėjami tiesioginės diskriminacijos sąvokos elementai: simetriškumas ir palyginimas, mažiau palankus elgesys. Vertinama tikslo ir motyvo reikšmė tiesioginės diskriminacijos bylose, hipotetinio palyginimo galimybė, tiesioginės diskriminacijos pateisinimas.