Lietuvos aukštojo mokslo institucijų veiklos teisinis reglamentavimas 1918-1940 m.

Santrauka

Lietuvos aukštojo mokslo raida buvo sutrikdyta dėl istorinių-politinių aplinkybių, tačiau iškart atkūrus nepriklausomybę 1918 m. buvo imtasi iniciatyvos atkurti aukštojo valstybinio mokslo institucijas. Aukštojo mokslo institucijų veiklos teisinis reglamentavimas yra šių įstaigų studijų ir mokslo procesų teisinis pagrindas, todėl valstybės pasirinkta politika šiuo atžvilgiu yra itin svarbi visai švietimo sistemai. Straipsnyje analizuojama kelių Lietuvos tarpukario aukštųjų mokyklų veiklos teisinis reglamentavimas, siekiama atskleisti istorines, ekonomines, socialines aukštojo mokslo institucijų steigimo aplinkybes ir įvertinti istorinio konteksto įtaką šių institucijų veiklos teisiniam reglamentavimui, taip pat išanalizuoti pasirinktų aukštųjų mokyklų veiklą reglamentuojantys dokumentai, nustatyta, koks buvo vyraujantis aukštojo mokslo institucijų valdymo modelis, kokios jo pasirinkimą bei kaitą nulėmusios priežastys. Straipsnyje išsamiai aptariama pirmojo universiteto veikla, jo veiklą reglamentuojantys dokumentai – universiteto statutai, juose numatytas universiteto valdymo modelis bei jo kaita. Akcentuojama universiteto autonomijos reikšmė ir jos netekimo pasekmės. Taip pat aptariamas kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų veiklos reglamentavimas, atskleidžiant valstybinės valdžios intervenciją į institucijų valdymą ir visus veiklos procesus (pedagoginio personalo parinkimą, pedagoginių vardų suteikimą, studentų kontingento nustatymą, mokslo ir studijų planų formavimą).